Straipsniai » Ekologija » Vėjo energija - skeptikų išgliaudymai
Kaip neretai nutinka, atsirandant vis naujoms energijos taupymo priemonėms, atsiranda ir žmonių, palaikančių arba skeptiškai žvelgiančių į šias naujoves. Tačiau kalbant apie vėjo energiją, naujovėmis to nepavadinsi - sunku ir įvertinti nuo kada žmogus pradėjo naudotis neabejotina vėjo jėga, norėdamas išgauti asmeninės naudos. Ne paslaptis, jog didelė dalis vėjo energijos buvo panaudojama vandens pumpavimui ar grūdų perdirbimui malūnuose. Tačiau vėjo energiją paversti elektra žmogus įgudo ne taip ir seniai - pirmasis, specialiai elektros gamybai įrengtas malūnas buvo pastatytas XIX a. pabaigoje, Škotijoje.
Kalbant apie skeptikus, svarbu paminėti, jog dauguma jų abejoja dėl vėjo energijos pranašumo prieš ekologiškai ir taip pat ekonomiškai priimtiną alternatyvą - iškastinį kurą (pvz. anglį). Kai kur pasirodžiusiuose naujuose pranešimuose teigiama, jog siekiant sumažinti taip vadinamą "šiltnamio" efektą, naudojantis vėjo jėgainėmis lygiai taip daroma žala aplinkai. Teigiama, jog šiuolaikinės didesnio dydžio vėjo jėgainės elektra paverčia apie 60 % visos sukauptos energijos. O likusi energija patenka į aplinką šilumos pavidalu. Tačiau tokios vėjo jėgainės nuolatos tobulinamos, didinamas jų gebėjimas paversti vis didesnę dalį energijos elektra, tad didėjant skeptikų skaičiui, proporcingai didėja ir vėjo energijos pranašumus palaikančiųjų kiekis.
Dažnam žmogui, Lietuvoje turinčiam vietos ir galimybių pasistatyti vėjo jėgainę kyla klausimas ar tokios jėgainės statybos yra remiamos valstybės ar Europos Sąjungos. Tad svarbu paminėti, jog 2007-2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programoje paramos galimybės yra numatytos norintiems pasistatyti ne didesnes, nei 250 kW galingumo vėjo jėgaines. Taip siekiama paremti būsimuosius elektros gamintojus, kurie vėjo jėga sukauptą energiją naudos savo reikmėms, o perteklinę energiją norės parduoti.
Šalia galimos vėjo jėgainių taršos ir efektyvumo dažnai vartotojui iškyla klausimas dėl vėjo jėgainių keliamo poveikio gamtai ir žmogui - konkrečiai šnekant, dėl jų keliamo triukšmo. Tačiau šioje vietoje iškart priešpastatoma, jog tokios jėgainės tampa vis labiau kokybiškesnės, o jų keliamo garso jau negirdėti esant 200 metrų atstumu nuo jų. Tad išvada tokia, jog nei žmogui, nei gyvūnijai vėjo jėgainės nesukelia diskomforto triukšmo atžvilgiu.
Kalbama, jog ne visuomet investicijos į šį, sakytum, turintį padėti sutaupyti projektą pasiteisina arba pasiteisina per kur kas ilgesnį laiką. Ir dalis tiesos tame yra. Pagrindinė to priežastis - netinkamas vėjo jėgainės vietos numatymas. Dauguma vėjo jėgainių veikia vos 40 % pajėgumu, ką sąlygoja netinkamas statybų vietos pasirinkimas. Tačiau dažnai koją pakiša ir pernelyg ramus oras, kurio pokyčius ne visuomet įmanoma nusakyti, ypač kalbant apie vėjo greičių pokyčius aukštesniame lygyje.
Tačiau į šią problemą galima būtų pažvelgti ir iš kitos pusės. Kadangi po pernelyg greitai besisukančiais vėjo jėgainių propeleriais kasmet žūsta daugybė paukščių, lėtesnis vėjo jėgainių darbas šiuo atžvilgiu yra ypač aktualus. Todėl šioje vietoje skeptikai išsiskiria į dvi skirtingas grupes - vieni vis dar neigia vėjo jėgainių atsiperkamumą, kiti, vedini ekologinių sumetimų, palaiko lėtesnių vėjo jėgainių darbą, nepaisydami ekonominių nuostolių. Tad galima sakyti, jog gamtosauginiu požiūriu vėjo jėgainėms suteikiama ir nemažai pliusų. Todėl vykstant diskusijoms dauguma skeptikų visgi pasirenka palaikyti vėjo jėgainių statybą, mat dažnai skeptikų išpūstas burbulas neturi nieko bendro su realybe.
Įmonių katalogas
