Straipsniai » Apželdinimas » Vejos sėjimas ir priežiūra: svarbiausi aspektai

Atėjus pavasariui vis daugiau dėmesio skiriame namų aplinkos tvarkymui. Vienas svarbiausių aspektų – vejos sėjimas ir jos priežiūros darbai. Specialistai tvirtina, kad tinkamai įrengta ir gerai prižiūrima veja mūsų akis džiugins ilgiau nei 10 metų, tačiau neprižiūrima, nelaistoma ir netręšiama žolė greitai apaugs piktžolėmis, pradės džiūti ir retėti.

Pirmieji žingsniai

Vejos sėjamos anksti rudenį (nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos) arba pavasarį (nuo balandžio vidurio iki birželio pradžios). Per dažnai laistyti dygstančios vejos nereikėtų, kadangi rizikuojate išplauti sėklas. Jei sėjos darbus nusprendėte atlikti vasarą, tuomet dažnas laistymas yra būtinas, tačiau naudokite silpną srovę.

Jei nusprendėte įsirengti veją, rinkitės lengvesnės dirvos žemę. Jei pasirinkta dirva yra itin molinga, reikėtų ant jos užpilti smėlio (turėtų susidaryti maždaug 12 cm storio sluoksnis) ir sumaišyti jį su viršutiniu dirvos sluoksniu. Nepamirškite, kad viršutinis žemės sluoksnis privalo būti gerai išpurentas, neturi likti jokių grumstų, akmenų ar piktžolių.

Gražiausiu rezultatu džiaugsitės pasirinkę vienos ar kelių panašių rūšies sėklų mišinius, tačiau nepamirškite, kad tokia veja reikalaus daug daugiau dėmesio, pvz., parterinės vejos auga itin lėtai, tad pirmaisiais metais švelnia žole džiaugtis negalėsite, kadangi visą dėmesį skirsite piktžolių naikinimui. Ieškodami tinkamo vejos mišinio, visų pirma pasidomėkite konkretaus mišinio paskirtimi. Kai kurios vejos skirtos sportinėms aikštelėms, kitos – vietoms, esančioms šešėlyje, dar kitos – poilsiui ir pramogoms. Paprastai vienam arui reikia maždaug 2,5 kg vejos sėklų.

Pradėdami sėjos darbus, visų pirma gerai permaišykite sėklų mišinius. Tuomet visas sėklas padalinkite į dvi lygias dalis – vieną sėklų dalį sėkite viena kryptimi, o kitą dalį sėkite statmenai pirmajai krypčiai. Nepamirškite, kad kuo smulkesnės sėklos, tuo arčiau paviršiaus jos sėjamos. Paprastai sėklų įterpimo gylis siekia 1 cm, tačiau atsižvelgiant į konkrečią sėklą, šis gylis gali kisti. Specialistai pataria prieš sėjos darbus patręšti dirvą, tačiau nepamirškite, kad trąšos yra skirtingos, todėl naudodami konkretų produktą pasidomėkite jo savybėmis ir apskaičiuokite trąšų poreikį.

Pasėtą veją išvoluokite (galite rinktis rumbuotą arba tinklinį volą). Labai svarbu tinkamu laiku nupjauti veją. Pirmą kartą tai reikėtų atlikti, kai žolė pasieks 8–10 cm aukštį, tačiau būkite atsargūs – turėtumėte nupjauti tik 1/3 augalo. Nepamirškite piktžolių. Jas reikės pradėti naikinti praėjus maždaug 3–5 mėnesiams po sėjos darbų. Nors dauguma jų žus pjaunant veją, tačiau atkaklesnes privalėsite išravėti ar net naudoti herbicidus.

Tręšimas ir kalkinimas

Svarbiausias vejos maitinimosi šaltinis yra dirvožemis, todėl jei jam trūks maisto medžiagų, žolė bus sausa, lėtai augs, bus linkus į retėjimą. Svarbiausi makroelementai, būtini vejai, yra azotas, fosforas ir kalis. Šiandien galima įsigyti įvairių šių trąšų mišinių. Azotas suteikia vejai ryškią žalią spalvą, tačiau tręšdami azotu, būkite atsargūs – netolygiai paskirstytos trąšos jūsų veja pavers margučiu. Fosforas būtinas žolės šaknų augimui ir atsparumui aplinkos poveikiui. Kalis spartina vejos sužaliavimą, padidina atsparumą šalčiui. Nepamirškite, kad veja turi būti tręšiama ne tik prieš sėjimą, bet ir augimo metais. Žinoma, sudarant konkrečiai jūsų vejai tinkantį tręšimo planą, būtina atsižvelgti į dirvos struktūrą – dirva turi būti lengva, laidi drėgmei, derlinga ir puveninga. Jei dirva pernelyg molinga, įmaišykite smėlio, jei pernelyg smėlinga – mėšlo ar kompostinių durpių. Rūgšti dirva gaivinama kreida, kalkėmis ar dolomitmilčiais. Tinkamiausias metas kalkinimui yra ruduo arba ankstyvas pavasaris. Dirva turėtų būti kalkinama kas 4 metus.

Laistymas

Veja netenka vandens esant aukštai oro temperatūrai, žemam drėgmės lygiui, pučiant stipriam vėjui ir intensyviai spinduliuojant saulei. Negavusi reikiamo drėgmės kiekio, žolė pradeda ruduoti ir džiūti. Be to, vanduo yra būtinas sėklų dygimui ir maistingų medžiagų pasisavinimui.

Nepamirškite, kad prieš sėjant sėklas, dirva privalo būti drėgna. Pasėta dirva laistoma kas 2–3 dienas. Viršutinis dirvos sluoksnis turėtų visada būti drėgnas. Atėjus sausros metui, reikėtų laistyti kasdien, bet negausia ir smulkia srovele. Vidutiniškai ant vejos reiktų išlieti maždaug 2 cm vandens per savaitę. Žinoma, jei lauke daug lyja, laistymo kuriam laikui atsisakykite.

Ilgą laiką buvo manoma, kad palankiausias metas vejai laistyti yra vakaras, kadangi tuomet mažiausiai garuoja vanduo. Deja, tokiu atveju žolė lieka šlapia per visą naktį ir sukuria palankią terpę įvairioms ligoms plisti. Be to, nuo per didelio drėgmės kiekio silpnėja trąšų efektyvumas. Nepamirškite, kad svarbiausias vejos laistymo tikslas yra sudrėkinti šaknis, jų neskandinant ir nepūdant. Specialistai pataria laistyti žolę ryte, kadangi vanduo garuos palengva, o iki vakaro žolė išdžius.

Pjovimas

Veją galima pjauti dalgiu, žoliapjovėmis (mechaninėmis, elektrinėmis, benzininėmis), vejapjovėmis ar net kirpti žirklėmis (sunkiai prieinamose vietose). Nepjaukite šlapios žolės – žemė negali būti drėgna, kadangi žolę pašalinsite su visomis jos šaknimis. Be to, rinkitės tik gerai išgaląstą pjovimo įrankį.

Vejos pjovimas tiesiogiai priklauso nuo jos naudojimo intensyvumo, žolių mišinio, metų laiko ir oro sąlygų, pavyzdžiui, buitinės vejos pjaunamos kas kelias savaites, o parkų vejos – kas mėnesį ar dar rečiau. Nepjaukite vejos labai trumpai, nes trukdysite fotosintezės procesui, kurio metu yra gaminamos žolės stiprumui ir jos žalumui būtinos organinės medžiagos. Specialistai pataria pjauti maždaug trečdalį žolės ilgio. Be to, nepjaukite žolės artėjant žiemai, kadangi veja neatlaikys šalnų.

Nuotrauka: flickr.com